švirkštamyžis

švìrkštamyžis, -ė smob. (1) Ds, Kvt, Dglš, Vrn, švir̃kštamyžis (1) Švnč, švirkštamỹžis (2) vlg. nerimtas žmogus, vėjavaikis: Kokia močia, tokia ir duktė švir̃kštamyžė Trgn. Tokių švìrkštamyžių daugel regėjau Azr. Man ir vienas piršos, ir kitas, ale aš tokia švìrkštamyžė – nėjau Dbk. Reikia tau su tuom švir̃kštamyžiu ir prasidėt! Rdm. Tu paėmei tokią švir̃kštamyžę, tai nei darbinykė, nei šeiminykė Ml. Jau, Dievuliau, susniūksi (susikalbėsi) su švirkštamỹžiais Prng.